varvolas

varvõlas sm. (2) 1. Lkš žr. 1 varvolis 1. 2. Vdžg susišiaušęs, išsidraikęs, susinarpliojęs koks gumulas, gniužulas, gurvolas: Iš tų varvõlų gali siūlų išsinarpliot, jei reikia Slv. Kas ka tų varvõlų (prastų, pasišiaušusių gėlių) [ant kapo] prikiši – negražu ma[n] Jrb.